D.U.K.

Jeigu pažeidimą padariusiam asmeniui taikomas laidavimo institutas, baudžiamoji byla nutraukiama ir asmuo neįgyja teistumo, išvengia bausmės.

Tais atvejais, kai asmuo padaro sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimą negali būti atleistas.

1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas.

Todėl labai svarbu tinkamai paruošti dokumentus ir proceso dalyvius, kas turi didelės įtakos sėkmingam rezultatui.

Ikiteisminio tyrimo metu sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą priima prokuroras ir vėliau tokį sprendimą turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Jei byla yra jau teisminio nagrinėjimo stadijoje, tokiu atveju sprendimą dėl laidavimo priima bylą nagrinėjantis teismas.

Teistumas – tai teisinė asmens padėties ypatybė, kurią sukelia teismo paskirtos bausmės atlikimas. Ši teisinė pasekmė yra būdinga tik baudžiamajai atsakomybei.

Teistumas – juridinis faktas, sukeliantis tam tikrus neigiamus teisinius padarinius asmeniui, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir jis yra įsiteisėjęs.

Už tas veikas, už kurias negresia laisvės atėmimas, teistumo nėra.

Asmuo, kuriam teistumas yra išnykęs, padaręs naują nusikaltimą, baudžiamąja teisine prasme bus vertinamas kaip asmuo pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką.

Išnykus teistumui ar jį panaikinus, žmogus laikomas neteistu, tačiau visuomenė tai dažnai pamiršta. Aplinkinių priklijuota nusikaltėlio etiketė „galioja“ ilgesnį terminą, o kartais net visą gvenimą. Teistumas visuomenės akyse – tarsi žymė visam gyvenimui.

Tais atvejais, kai yra taikomas užstatas ir, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos, pasibaigus laidavimo termini užstatas yra grąžinamas laiduotojui, kitu atveju – pereina valstybei.

Laidavimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Norint susigrąžinti užstatą, reikia teikti prašymą teismui dėl užstato grąžinimo pasibaigus laidavimo terminui.

Gali būti skiriamos kelios baudžiamojo poveikio priemonės.

Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.

Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl laidavimo taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininku.

Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką.

Vertinant laiduotojo patikimumą, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Laiduotojui, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos

Laiduotojui laidavimas yra tiesiog moralinis įsipareigojimas daryti teigiamą įtaką kaltininkui, kad šis ateityje gerbtų įstatymų saugomas vertybes ir nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.